J.Mačiulis: negalėjau garantuoti to, ko iš manęs norėjo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“

Lietuvos rinktinės puolėju Jonu Mačiuliu pastaruoju metu domėjosi ir Kauno „Žalgirio“, ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubai, tačiau 198 cm ūgio krepšininkas galiausiai nutarė rungtyniauti kuklioje laikinosios sostinės „Baltų“ ekipoje. Po 9 mėnesių pertraukos į aikštę grįšiantis 26-erių žaidėjas DELFI savo pasirinkimą aiškino noru nerizikuoti ir įsitikinti, ar tikrai atsigavo po kryžminių kelio raiščių traumos.

Lietuvos nacionalinės komandos strategas Kęstutis Kemzūra sulaukė gerų žinių. Praėjusių metų Europos čempionatą praleidęs Jonas Mačiulis ketvirtadienį pagaliau vėl išbėgs į aikštę vilkėdamas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vidutiniokų „Baltų“ klubo marškinėlius.

Su „Baltų“ krepšininkais nuo gruodžio pabaigos treniravęsis puolėjas pasirašė sutartį iki sezono pabaigos, tačiau turės laisvas rankas bet kada išvykti į kitą ekipą.

– „Baltų“ klubas – laikina stotelė jūsų karjeroje? – DELFI pasiteiravo J. Mačiulio

– Nieko pasaulyje nėra pastovesnio už laikinumą (juokiasi – DELFI). Apsisprendžiau taip todėl, kad prieš kažkur išvažiuodamas noriu save patikrinti. Jeigu kažkas nepasiseks, jei pradės skaudėti kelį, gydytojai bus šalia ir galės man padėti. O kitos komandos, kuri galėtų man suteikti progą išbandyti save be jokio spaudimo ir reikalavimo būti lyderiu ar panašiai, Kaune tiesiog nėra. Susėdome su „Baltų“ vadovais, pasitarėme, ir jie sutiko man pagelbėti.

– Galimybių sugrįžti į aikštę Vilniuje nesvarstėte?

– Pastarosiomis dienomis buvo kontaktų ir su „Lietuvos ryto“ žmonėmis, ir su Vladimiru (Kauno „Žalgirio“ savininku V. Romanovu – DELFI). Bet jų tikslai ir siekiai yra visai kiti. Neišbandęs savęs negaliu jiems pažadėti to, ko jie norėtų. Normalu, kad, mokėdami didelius pinigus, žmonės reikalauja ir atitinkamo rezultato. O to kol kas aš dar negaliu garantuoti.

– Su „Baltų“ komandos krepšininkais treniruojatės jau pusantro mėnesio. Ar jaučiatės pasirengęs vėl rungtyniauti?

– Bent jau treniruotėse jausdavausi pakankamai gerai. Žinoma, varžybos – visai kitas dalykas, žiūrėsime, kaip man seksis. Žaidimo pojūčiai, reakcija dar iki galo negrįžo, todėl padirbėti reikės nemažai, bet judu į priekį ir jokių pašalinių skausmų nejaučiu.

Mindaugas Augustis | DELFI.lt

lrytas.lt