Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) aktyviai palaikomi “FIBA Europe” vadovai gali prarasti savo įtaką, jeigu FIBA pavyks įgyvendinti savo planus reformuoti svarbiausių krepšinio turnyrų kalendorių.

Kol kauniečiai galvoja, ar Narą Zanoliną šįmet paskelbti Kauno garbės piliečiu, Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) kabinetuose jau sukurti planai, kaip sumažinti LKF vadovų proteguojamo “FIBA Europe” generalinio sekretoriaus galybę.

2011-aisiais Lietuvoje vykusiose Europos pirmenybėse dar buvo dalinami kelialapiai į Londono žaidynes.

Tačiau FIBA pasiryžusi įgyvendinti tarptautinių krepšinio varžybų kalendoriaus reformą, po kurios Europos čempionatai prarastų šią olimpinę privilegiją.

Jau nuo 2019-ųjų vienintelis kelias į olimpiadą greičiausiai bus nuteistas per FIBA organizuojamus pasaulio čempionatus.

“Norime padaryti taip, kad pasaulio čempionatas taptų svarbiausiomis krepšinio sistemos varžybomis. Jeigu atranka į olimpines žaidynes vyks tik pasaulio čempionate, mes pasieksime šį tikslą”, - kalbėdamasis su prancūzų žurnalu “BasketNews” neslėpė FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas.

Pasaulio krepšinį valdančių generalinių sekretorių galios žaidimuose FIBA dirbantis 44 metų šveicaras, regis, paspendė naujus spąstus “FIBA Europe” prieglobstį susiradusiam funkcionieriui iš Kanados.

Dar gruodžio mėnesį viena FIBA ir “FIBA Europe” nematomo karo skeveldra pataikė tiesiai į lietuvius.

Varžybose dėl teisės surengti 2012-ųjų metų Londono atrankos turnyrą N.Zanolino palaikoma Lietuvos kandidatūra pralaimėjo lemiamą mūšį Venesuelai.

Šiuo pralaimėjimu Madride LKF sumokėjo už tai, kad be jokios diplomatinės žvalgybos kartu su “FIBA Europe” generaliniu sekretoriumi nusprendė, jog 2011 metų Europos čempionate dalyvaus ne 16, o 24 rinktinės.

“Tokių dalykų negalima nuspręsti per vieną naktį. Žaidimo taisyklių per vieną olimpinį ciklą negalima keisti”, - tuomet atvirai piktinosi FIBA prezidentas prancūzas Yvanas Mainini.

Nors “FIBA Europe” vadovai neslėpė, jog nežada atsisakyti nepriklausomybės priimti žemyno krepšiniui reikalingus sprendimus, ir Lietuvos pralaimėjimas Venesuelai, ir naujasis FIBA veiksmų planas išduoda, kad galios svertai vis dar yra lieka FIBA vadovų rankose.

- Ponas Baumannai, ar krepšinis iš tiesų dabar pasaulyje yra antroji sporto šaka, nusileidžianti tik futbolui?

- Jeigu mes suskaičiuosime visus Kinijos krepšininkus, tai esame pirmi (juokasi)...

Kinijoje futbolas dar nepasiekė krepšinio lygio.

Be jokios abejonės, futbolas gyvena kitoje planetoje, tačiau kaip globalus ir visame pasaulyje praktikuojamas sportas vienintelis krepšinis gali su juo lygintis.

- Kalbama, kad krepšinį pasaulyje žaidžia šimtai milijonų. Ar tai – realūs skaičiai?

- (pasikelia, ieškodamas dokumentų).  Jeigu kalbėsime apie tuos, kurie bendrai vadina save krepšinio mėgėjais, tokių pasaulyje yra apie 600 milijonų.

Tokių, kurie nors kartą per savaitę ieško ir domisi krepšinio žiniomis - 200 milijonų. Tų, kurie nors kartą per mėnesį patys žaidžia krepšinį – apie 125 mln. Tų, kurie turi nacionalinių federacijų išduotas krepšininko licenzijas, yra 25 milijonai.

Ir tų, kurie įsivaizduoja, jog yra krepšinio žvaigždės – milijardas...

Ši statistika buvo surinkta, atlikus išsamius tyrimus skirtingose pasaulio šalyse ir rinkose. Be abejo, galima mėgti krepšinį ir kitas sporto šakas.

Pavyzdžiui, Vokietijoje populiariausias sportas tarp jaunimo iki 18 metų yra krepšinis. Ši naujiena tikrai nustebino net mus.

- Olimpinės žaidynės yra svarbiausias krepšinio turnyras. Tačiau kas ketverius metus dar vyksta ir pasaulio čempionatai, kas dvejus – Europos pirmenybės, o olimpiniais metais – ir priešolimpinis turnyras. Ar tarptautinių varžybų nėra per daug, nes patys geriausi žaidėjai priversti žaisti beveik be poilsio, nes jie tik vasarą baigia klubinius sezonus NBA, Eurolygoje ir nacionalinėse lygose?

- Krepšinio visuomenėse yra labai fragmentuota. Tai viena didžiausių mūsų problemų ir bėdų.

Nors krepšinis vystosi, ši fragmentacija labai trukdo mūsų įvaizdžiui ir aplinkinių požiūriui į krepšinį.

Labai sunku kalbėti vieningu balsu, kai krepšinyje turime tiek skirtingų interesų.

NBA – tai viena šalis, vienas bosas, 32 klubų savininkai, bet labai aiški sistema.

Tačiau tarptautiniame krepšinyje labai trūksta ir vienybės, ir tvirtos hierarchijos.

Sakykime, milžiniška verslo bendrovė Ženevoje, kur įsikūrusi ir FIBA būstinė, turi savo biurą.

Pirmadienį pas jos vadovą tartis dėl rėmimo atvyksta Prancūzijos krepšinio federacijos prezidentas, antradienį – Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu, trečiadienį – aš, o ketvirtadienį – Heidi Ueberrothas, NBA rinkodaros skyriaus direktorius.

Prieš mus visus sėdi įtakingas verslininkas, galintis išrašyti gerą čekį, tačiau jam per sunku suprasti, kodėl dėl paramos krepšiniui kasdien ateina toks skirtingas žmonių būrys.

Kiekvienas iš mūsų turi teisę būti nepriklausomu, tačiau mes per mažai padedame vieni kitiems ir nesukuriame vieningo krepšinio įvaizdžio. Ši problema galioja ir krepšinio varžybų kalendoriui, ir net rezultatams.

Kitiems žmonėms iš pašalies viskas per daug komplikuota.

Mes turime olimpinį atrankos turnyrą. Europoje yra paskutiniojo šanso turnyras, likus vos porai savaičių iki Europos čempionato pradžios, kai komanda gali patekti į šias varžybas. Azijoje yra Stankovičiaus taurės varžybos, kuriose taip pat galima iškovoti teisę dalyvauti Azijos čempionate, tačiau tai dar ne vienintelė galimybė ten patekti.

Mes esame tiesiog neprilygstami meistrai susukti aplinkiniams galvas!

- Krepšinio kuluaruose vis labiau kalbama apie globalią pasaulio krepšinio kalendoriaus reformą. Ji tiesiogiai susiejusi su NBA žaidėjų skeptišku požiūriu į tas tarptautines varžybas, kuriose nekovojama dėl bilietų į olimpines žaidynes. FIBA siekia, kad Europos čempionatai būtų rengiami tik kas ketveri metai. Jeigu ši reforma bus įgyvendinta, ar tuomet verta išsaugoti ir dabartinį olimpinį atrankos turnyrą?

- Šis turnyras buvo sukurtas tam, kad mes galėtume pabrėžti žaidynių universalumą ir pakelti olimpinio turnyro dalyvių kokybę.

Anksčiau visi kelialapiai į olimpiadas būdavo paprasčiausiai išdalinami pagal žemynams skirtas kvotas.

Akivaizdu, kad olimpinis atrankos turnyras taip pat suteikia galimybę mums dar patraukliau pristatyti FIBA varžybas ir suteikti daugiau matomumo mūsų rėmėjams olimpiniais metais.

Be abejo, tai tikrai nėra idealu dėl tūkstančių priežasčių.

Pastaraisiais mėnesiais mes labai daug diskutavome šia tema. Per FIBA valdybos posėdį gruodžio mėnesį Madride šiuo klausimu taip pat virė aštrios diskusijos.

Mūsų svarbiausia idėja ir tikslas – suderinti visų tarptautinių varžybų kalendorių taip, kad visos nacionalinės federacijos turėtų kuo daugiau galimybių savo namuose matyti savo šalių rinktines.

Jeigu rezumuočiau mūsų svarstymus ir pasiūlymus, tai naujasis vyrų rinktinių kalendorius turėtų atrodyti taip: 2018-ųjų pasaulio čempionatą perkeliame į 2019-uosius, olimpinės žaidynės vyks 2020-aisiais, Europos čempionatas 2021-aisiais, 2022 metais jau nebūtų jokių varžybų (arba galbūt surengtume pasaulio moterų čempionatą), 2023-aisiais – vėl pasaulio čempionatas, 2024-aisiais – olimpiada, 2025-aisiais – Europos čempionatas ir taip toliau.

Taigi, atskirų žemynų ir pasaulio čempionatų finaliniai turnyrai vyktų tik kas ketverius metus, o du metus tarp jų tęstųsi pasaulio ir Europos čempionatų atrankos varžybos, kai visos rinktinės žaistų grupės mačus savo ir varžovų aikštėse beveik visame pasaulyje, išskyrus tas šalis, kurios kol kas dar turi logistikos problemų.

Kelialapiai į olimpines žaidynes būtų dalinami tik pasaulio čempionatuose. Tokiu būdu nereikėtų olimpinio atrankos turnyro, o žemyno čempionatuose taip pat nevyktų olimpinių bilietų dalybos.

Tačiau norėdami įgyvendinti šią sistemą, turime suderinti 25 tūkst. detalių... Reikia rasti tinkamas varžyboms datas.

Nacionalinių rinktinių rungtynėms esame jau numatę keturis langus vasario, birželio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, tačiau dabar reikia sugalvoti, kaip juos kuo geriau išnaudoti.

Reikia viską suderinti su lygomis ir klubais, taip pat rasti tokius langus, kad šiuos mačus galėtų žaisti ir NBA krepšininkai.

Jeigu viską pavyks suderinti, 2012-aisiais mes jau galime priimti galutinį sprendimą.

- Ši nauja sistema turėtų išpildyti sirgalių norą kuo dažniau pamatyti savo rinktinę žaidžiančią namuose?

- Jeigu pasaulio ar Europos čempionato atrankos grupėse būtų po 6 komandas, tai per du metus kiekviena rinktinė reguliariai sužaistų po 10 rungtynių.

Visos šių rungtynių teisės priklausytų nacionalinėms federacijoms, todėl jos turėtų galimybę pasirašyti ilgalaikes sutartis dėl televizijos transliacijų teisių.

Mes jau atlikome rimtą ekonominę studiją, kurios rezultatai buvo akivaizdūs – ši sistema nacionalinėms federacijoms garantuoja pelną.

Tačiau tik nuo pačių federacijų darbo ir požiūrio priklauso, kad pinigų siekis neužgožtų kitų svarbių tikslų. Ši sistema turi padėti ne tik generuoti pinigus, bet ir gerinti krepšinio įvaizdį, auginti naujus talentus, skatinti klubus.

Galbūt nacionalinių lygų varžybose atsiras vienos ar dviejų savaičių skylės, tačiau bus mažiau spaudimo žaidėjams.

Kol kas sunku įsivaizduoti, kad Afrikoje galima būtų iš karto surengti tokias rinktinių atrankos varžybas svetur ir namuose, todėl galbūt mums reikėtų dar pagalvoti ir apie pereinamąjį etapą.

- Esate Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narys. Kokią vietą krepšinis užima olimpinėse žaidynėse?

- Esame tarp 3-4 pirmųjų sporto šakų po lengvosios atletikos. Už visų žaidynių karalienės rikiuojasi plaukimas, gimnastika ir krepšinis.

Olimpines žaidynes iš esmės finansuoja amerikiečiai. Jiems didžiausią vertę turi plaukimas ir gimnastika. Krepšinis – taip pat, bet čia amerikiečiams svarbiau NBA. Kita vertus, pati NBA labai rimtai vertina olimpines žaidynes.

Pekino žaidynėse krepšinio turnyras pritraukė tiek pat televizijos žiūrovų kaip ir plaukimas, o kai kurios mūsų rungtynes net buvo kotiruojamos aukščiau. Mes nuolat mušamės su plaukimo federacija, norėdami išsiaiškinti, kurie esame geresni (juokiasi).

Be jokios abejonės, žaidynėse krepšinis yra svarbiausia komandinė sporto šaka. Futbolo turnyre čia juk dalyvauja komandos, sudarytos iš jaunesnių žaidėjų...

Beje, mes taip pat apklausėme nacionalines federacijas, ar jos norėtų pasukti panašia kaip futbolas kryptimi ir į olimpiadą siųsti jaunesnius žaidėjus dėl amžinų per tiršto varžybų kalendoriaus problemų.

Atsakymas buvo vieningas – ne.

Bet futbolas labai svarbus žaidynių organizatoriams. Mes žaidžiame 12-20 tūkst. arenose, jie – 80 tūkst. stadionuose.

Olimpiadų organizatoriai nori parduoti kuo daugiau bilietų, siekdami finansuoti žaidynes. Futbolas išlieka svarbiausia olimpiados sporto šaka dėl savo ekonominės svarbos, o ne dėl į žaidynes atvykstančių futbolininkų ar pačio žaidimo kokybės.

Mes priversti nuolat laužyti galvą, nes į krepšinio turnyrą galime pakviesti tik 12 rinktinių. Mūsų varžybose dalyvauja patys geriausi pasaulio krepšininkai, todėl šiuo skaičiumi mes tikrai nesame patenkinti.

Būtent dėl šių priežasčių jau po Rio de Žaneiro žaidynių mes norime peržiūrėti savo varžybų sistemą ir prioritetus.

Juk dabar geriausi krepšininkai neretai tiesiog renkasi turnyrus, kuriuose nori žaisti. Jie sutinka atvažiuoti tik tada, jeigu turnyre bus galimybė kovoti dėl bilieto į olimpiadą. Jie daug atsainiau žiūri į tuos turnyrus, kuriuose nėra tokio tikslo.

Jie nenori dalyvauti net pasaulio čempionate, nes šis jiems daug mažiau įdomus už olimpinį turnyrą.

Norime padaryti taip, kad pasaulio čempionatas taptų svarbiausiomis krepšinio sistemos varžybomis. Jeigu atranka į olimpines žaidynes vyks tik pasaulio čempionate, mes pasieksime šį tikslą.

Mums būtina vystyti pasaulio čempionato vertę, nes tuomet visi turės daugiau naudos iš didesnio pyrago.

- Ar įmanoma, kad olimpiniame krepšinio turnyre dalyvautų daugiau negu 12 rinktinių?

- Mes tęsiame savo kovą, kad krepšinis žaidynėse turėtų daugiau privilegijų.

2013-aisiais ant IOC stalo mes padėsime du pasiūlymus dėl 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynių. Mes norime, kad ten dalyvautų 16 rinktinių ir būtų surengtas naujas krepšinio “3 prieš 3” turnyras.

- Ar sparčiai visame pasaulyje populiarėjantis gatvės krepšinis dabar yra FIBA prioritetas?

- Tai krepšinio rūšis, tačiau tikrai ne svarbiausias mūsų rūpestis.

Tačiau mes puikiai žinome, kad “3 prieš 3” gali krepšiniui atverti naujas duris.

Prancūzijoje yra 450 tūkst. oficialias licenzijas turinčių žaidėjų, tačiau 1,5 ar 2 mln. žaidžia krepšinį gatvėse. Slovėnijoje gatvės krepšininkų skaičius 7, o Vokietijoje – 3,5 karto didesnis už turinčių licenzijas.

Šiandien krepšinio “3 prieš 3” turnyrai vyksta visose šalyse, mokyklose, universitetuose. Juos remia tokios bendrovės kaip “Adidas” ir “Reebok”.

Mums truksta patirties, kaip bendradarbiauti su tokių turnyrų organizatoriais, todėl bendra veikla su jais yra tikras iššūkis. Tačiau mes privalome rasti bendrą kalbą, jeigu norime, kad krepšinis populiarėtų ir žengtų kartu su sparčiai besikeičiančia visuomene.

- Ar “3 prieš 3” gali būti krepšinio ateitis?

- Tai tikrai – sparčiai visur besiplečiantis fenomenas.

“Kentucky Fried Chicken” remia patį didžiausią “3 prieš 3” turnyrą Kinijoje, kur žaidžia tūkstančiai komandų.

“3 prieš 3” kasdien žaidžiamas Rio de Žaneiro favelose. Nene (NBA klubo “Denver Nuggets” krepšininkas – Red.) krepšininko karjerą pradėjo būtent čia.

Tunise šiuos turnyrus organizuoja ir remia svarbiausia mobilaus ryšio bendrovė.

Krepšinis tapo geriausiu būdu perduoti informaciją, todėl verslo bendrovės vis dažniau išnaudoja “3 prieš 3” turnyrus, norėdamos tiesiogiai pasiekti naujus klientus.

Daugelyje besivystančių šalių suorganizuoti “3 prieš 3” varžybas yra daug lengviau negu “5 prieš 5”.

Mes norėjome atlikti savo testą, todėl 2011-ųjų rudenį Rimini kurorte suorganizavome “3 prieš 3” pasaulio čempionatą.

Iš pradžių ketinome pakviesti 24 ar 32 komandas, tačiau buvome priversti priimti net 56 ekipas iš 40 valstybių. Į šį turnyrą atvyko žaidėjai iš Nepalo, Šri Lankos, Guamo.

Kai komandai užtenka vos penkių lėktuvo bilietų, į pasaulio čempionatą gali atkeliauti net iš atokiausių kampelių.

Ar žinote, kas laimėjo šį turnyrą? Naujoji Zelandija. Jos krepšininkai niekuomet iki šiol neturėjo galimybės dalyvauti pasaulio jaunimo krepšinio čempionatuose, bet “3 prieš 3” varžybose įrodė, kad gali būti patys stipriausi pasaulyje.

 

 

lrytas.lt