Kol jų bendraamžiai Lietuvoje storina pinigines profesionaliuose klubuose, šie krepšininkai nieko neuždirba. Tačiau JAV studentų lygoje žaidžiantys lietuviai neabejoja, kad pasirinko teisingai išvykę siekti ne tik pergalių, bet ir išsilavinimo. Jų kelią NCAA stebi milijonai.

“Aš noriu nusifotografuoti su žvaigžde! Tu esi žvaigždė!”, - vis kartojo legendinis televizijos komentatorius Dickas Vitale tiesioginiame eteryje, pozuodamas kameroms kartu su Lietuvos krepšininku Deividu Dulkiu.

Tai būtų svajonių momentas bet kuriam amerikiečiui, o juo labiau 23 metų vaikinui iš tolimos Šilutės.

Floridos valstybinio universiteto snaiperis prieš dvi savaites savo aštuoniais tritaškiais ir 32 taškais paskandino garsųjį Šiaurės Karolinos universitetą stebint milijoninei auditorijai, kuri trūkčiojo pečiais klausinėdama: “Kas tas Dulkys?”

Bet net Lietuvoje nedaug kas į tai atsakytų. Išvykusieji žaisti krepšinio į JAV dažnai lieka nepastebėti namuose.

Mažai kas žino, kokį kelią reikėjo nueiti D.Dulkiui, kad išgyventų savo žvaigždžių valandą. Kam ryžosi Gilvydas Biruta, Gabrielius Maldūnas ir kiti NCAA lietuviai, siekdami savo svajonių.

Numeris - iš pagarbos A.Karnišovui

Kai salės pranešėjas griaudžiančiu balsu į aikštę pakviečia „Rutgers“ universiteto komandos 55 numerį G.Birutą, vienam žmogui sukyla prisiminimai, kaip pats rungtyniavo šiuo skaičiumi pažymėtais marškinėliais.

“Aš esu 55-as todėl, kad toks buvo Artūro Karnišovo numeris Seton Holo universitete. Be jo nebūčiau ten, kur esu dabar”, - “Lietuvos rytui” atskleidė dvidešimtmetis G.Biruta.

Jis yra vienas “Rutgers Scarlett Knights” lyderių ir antrus metus rungtyniauja galingoje “Big East” konferencijoje, kurioje dar 1990-aisiais karjerą pradėjo ir A.Karnišovas.

“Tik gaila, kad Gilvydas dėvi mano numerį ne Seton Hole”, - šyptelėjo šis buvęs krepšininkas, dabar dirbantis NBA klubo “Houston Rockets” skautu.

Jei ne jis, G.Birutos gyvenimas būtų susiklostęs kitaip. A.Karnišovas padėjo šiam Lietuvos krepšinio talentui atvykti į JAV, kai šis blaškėsi Europoje.

Blaškėsi po pasaulį

Būdamas vos šešiolikos G.Biruta gyveno jau trečioje šalyje. Dvylikos jis su mama paliko namus Jonavoje ir persikėlė į Kauną, kad galėtų treniruotis A.Sabonio krepšinio mokykloje.

Po dvejų metų savo pirmajam treneriui Tadui Stočkui iš paskos išvažiavo žaisti Švedijoje, bet 2007-ųjų Europos jaunių čempionate Graikijoje vicečempionas sulaukė kvietimo vykti į krepšinio akademiją Ispanijoje ir vėl krovėsi lagaminus.

“Ten treniravomės tris kartus per dieną, tikrai tobulėjau, bet man nedavė krepšininko licenzijos. Gal todėl, kad kaitaliojau šalis. Be to, Ispanijoje nebūčiau gavęs gero išsilavinimo”, - pasakojo 206 cm ūgio G.Biruta.

Būdamas šešiolikos jis dalyvavo NBA surengtoje stovykloje perspektyviems krepšininkams Turkijoje, kur dirbo A.Karnišovas. G.Biruta nutarė pasiteirauti, kaip būtų įmanoma mokytis ir rungtyniauti mokykloje Amerikoje.

“Mano buvęs komandos draugas iš Seton Holo Danas Hurley treniravo Šv.Benedikto vidurinės mokyklos komandą ir ieškojo žaidėjų. Pasiūliau Gilvydą. Buvo matyti jo atletiškumas, ir jis turėjo didelį norą tiek žaisti krepšinį, tiek mokytis”, - pasakojo A.Karnišovas.

Dabar jo namai Naujajame Džersyje visada atviri G.Birutai. Pabaigęs mokyklą, pradėjęs antrą sezoną NCAA lygoje, jonavietis vis dar atvažiuoja pas Karnišovus Kalėdoms, draugauja su savo globėjo vaikais ir žmona tarsi dar vienas šeimos narys.

“Nors anksčiau niekada nesvajojau apie Ameriką, čia atvažiavęs supratau, kad tai ir buvo mano svajonė”, - šypsojosi G.Biruta, NCAA lygoje šį sezoną vidutiniškai žaidžiantis 26 minutes, per kurias renka 9,7 t., atkovoja 5,3 kamuolio.

Į JAV plūdo visa karta

Jaunus Lietuvos krepšininkus krepšinio gimtinė traukė nuo tada, kai A.Karnišovas pramušė ledus ir buvo pats pirmasis NCAA lietuvis.

Jis atvyko į Seton Holo universiteto komandą dar 1990-aisiais, kai atsiskyrus nuo sovietų šalyje krepšinio sistema buvo sujaukta. Po A.Karnišovo į JAV plūdo visa karta būsimų žvaigždžių: Rimantas Kaukėnas, Šarūnas Jasikevičius, Mindaugas Timinskas, Darius Songaila.

Kitaip nei dabar, pelningų sutarčių paaugliams Europos klubai nesiūlydavo. Tuo tarpu kai praėjusią vasarą G.Biruta atvyko iš JAV atstovauti Lietuvai Europos jaunimo čempionate, jis buvo bene vienintelis nieko neuždirbantis žaidėjas, nes daugelis kitų jau atstovavo LKL komandoms.

G.Biruta nusišypso, kai kas nors paklausia, ar ne būtų buvę geriau jau dabar turėti gerą kontraktą su profesionaliu klubu, o ne žaisti su studentais.

“Atsipirks”, - neabejoja krepšininkas.

Nepraeis nepastebėtas

NCAA žaidėjai grynųjų neuždirba, bet už tai gauna nemokamą amerikietiško universiteto išsilavinimą.

D.Dulkio dienoje laiko pramogoms nelieka, nes nuo ryto jis - tai treniruotėse, tai paskaitose, tai atlieka darbo praktiką, tai oro uoste pakeliui į dar vienas rungtynes stipriausioje NCAA konferencijoje ACC.

Kai jis eina universiteto miesteliu, studentai atpažįsta lietuvį ir šūkauja linkėdami gerai sužaisti.

Pastarąsias kelias savaites pavymui ištisai skamba amerikietiškasis “gerai padirbėjai”, kadangi Talahasyje nebuvo turbūt nė vieno žmogaus, kuris nematė D.Dulkio šou mače su Šiaurės Karolinos komanda.

“Ne, anksčiau niekada nesu sulaukęs tiek dėmesio”, - purtė galvą vaikinas, atvažiavęs į JAV vienuoliktoje klasėje, kai Lietuvoje jį žinojo tik Šilutės sporto mokykla ir treneris Steponas Kairys.

Pataikė 28 tritaškius iš eilės

“Kas nors paskambinkite ugniagesiams! Jis degina tinklelius! Jis atrodo kaip Steve’as Nashas. Gal jūs juokaujate?” - emocingai visai Amerikai rėkė ESPN televizijos komentatorius D.Vitale, kai D.Dulkys smeigė dar vieną taiklų tritaškį į Šiaurės Karolinos universiteto komandos krepšį.

Bet kai 12 tūkstančių žmonių tribūnos Donaldo L.Tuckerio arenoje dar buvo tuščios, kai kameros dar nebuvo įjungtos, o iki rungtynių buvo likęs geras pusdienis, D.Dulkys vienas atėjo į salę pamėtyti.

Jis tai daro taip dažnai, kad amerikiečiai lietuvį prisikiria prie vadinamųjų “salės žiurkių” - tų, kuriuos sunku išvaryti iš aikštės.

Tą šeštadienio rytą D.Dulkys lavino ranką nuo tritaškio linijos ir pats negalėjo patikėti, kaip sukrito net 28 metimai iš eilės. Tiek jis dar gyvenime nebuvo sumetęs. Bet gynėjas nemanė, jog tai kažką reikš per rungtynes. “Pamėčiau ir pamiršau. Reikėjo galvoti apie kitus dalykus. Bet prasidėjo rungtynės, ir pataikiau pirmą tritaškį, tada antrą, trečią. Komandos draugai pradėjo manęs ieškoti, kad mesčiau ir toliau”, - pasakojo D.Dulkys, tą vakarą pataikęs dešimt metimų iš dvylikos.

Fiziškai stiprus 196 cm ūgio krepšininkas turėjo jėgų ir gintis, nes be to “Florida State Seminoles” komandoje gali nesitikėti gauti žaidimo laiko. Net jei esi taiklus, skylių gynyboje treneris neatleis.

“Man tą vakarą įsijungė kitas variklis”, - šypsojosi D.Dulkys po sutriuškinimo 90:57.

Visą tai tiesiogiai Lietuvoje rodė mažiausiai vienas televizorius, pajungtas prie ESPN televizijos. Šilutėje D.Dulkio tėvai - mokytoja ir statybų vadovas - neslėpė jaudulio matydami, ką išdarinėja jų sūnus už Atlanto, kur kažkada jį išleido skaudančia širdimi.

Turėjo žaisti lakrosą

Iš Panevėžio net į Kauną ar Vilnių sportuoti tėvai nenorėjo išleisti G.Maldūno, šį sezoną tapusio Dartmouth koledžo komandos lyderiu.

Šis žaidėjas nuo antros klasės rungtyniavo Panevėžio sporto mokykloje ir troško persikelti pas “saboniukus” ar “marčiulioniukus”.

Bet viskas pasikeitė, kai 2008-ųjų vasarą penkiolikametis atvažiavo į trenerio S.Kairio rengtą stovyklą. Jis pastebėjo aukšto vaikino potencialą ir pasiūlė vykti rungtyniauti bei mokytis JAV.

“Tėvams išleisti mane buvo sunku, bet paskui jie liko sužavėti, kadangi Amerikoje manęs laukė tikrai geros sąlygos”, - sakė 18 metų 203 cm ūgio G.Maldūnas.

Holderness mokykloje Naujojo Hempšyro valstijoje jam reikėjo staigiai išmokti gyventi vienam, kalbėti ir mokytis angliškai bei žaisti futbolą ir net iki tol negirdėtą komandinį žaidimą lakrosą.

Mat tai buvo privaloma ne krepšinio sezono metu.

“Pradžioje visa tai truputį erzino, bet ir užgrūdino, nes laisvo laiko nebuvo daug. Vėliau supratau, kad kai tekdavo kuriam laikui pamiršti apie krepšinį, jo labai pasiilgdavau. Tai man netgi padėjo”, - pasakojo panevėžietis.

Svarbiausia -elitinis universitetas

“Lietuviška sensacija”. Tokį titulą G.Maldūnas išsikovojo dar vidurinėje, kai pernai rungtynėse su didžiausiais savo komandos varžovais pelnė per 30 taškų ir atkovojo 16 kamuolių.

Tą mačą salėje kaip tik stebėjo “Dartmouth Big Green” treneris Paulas Cormieras.

Jis pradėjo intensyviai vilioti talentą į savo komandą, kuri rungtyniauja “Ivy League” konferencijoje. Ji nėra tarp stipriausiųjų NCAA, bet studijuoti Dartmouth koledže yra didžiulis prestižas.

Ten patenka ne kiekvienas, bet krepšinis gali padėti gauti laimingąjį bilietą.

“Man nebuvo taip svarbu, kad krepšinio lygis nebus pats aukščiausias. Aš labai norėjau į “Ivy League”, nes čia akademinė pusė yra sustiprinta. Žinau, kad jei gyvenime nepavyks kažko pasiekti krepšinio aikštėje, visada turėsiu kitą variantą”, - neslėpė G.Maldūnas.

Jis jautėsi ypatingai, kai prieš kelias savaites pirmą kartą atvyko į legendomis apipintą Harvardo universitetą ir žaidė sausakimšoje salėje, šios mokslo šventovės prezidentės Drew Gilpin Faust akivaizdoje.

Tą mačą Dartmouth komanda pralaimėjo 47:63, bet lietuvis debiutavo “Ivy League” rungtynėse sėkmingai - 15 taškų, 9 atkovoti kamuoliai.

Retai kuris NCAA pirmakursis gauna rungtyniauti tiek, kiek G.Maldūnas - vidutiniškai 25 minutes. Jis jau triskart yra pasiekęs dvigubą dublį. Triskart iki to pritrūko vieno atkovoto kamuolio. Triskart lietuvis išrinktas “Ivy League” savaitės geriausiu naujoku.

“Norėčiau tapti savo konferencijos metų naujoku”, - ambicijų neslėpė žaidėjas, rungtyniaujantis vidurio puolėju. Pagal sudėjimą jo vieta turėtų būti krašto puolėjo pozicijoje, tačiau šį sezoną tenka daugiau stumdytis po krepšiu su aukštesniais už save, kadangi Dartmouth trūksta “centrų”.

“Tai turėtų pasikeisti kitą sezoną”, - tikėjosi G.Maldūnas.

Priaugo dešimt kilogramų

Savo poziciją antraisiais metais Rutgers universitete pakeitė ir G.Biruta. Iš vidurio puolėjo jis virto sunkiuoju krašto puolėju, kas patiko ne visiems sirgaliams, kadangi sezono pradžioje lietuvio efektyvumas buvo smukęs. “Iš naujo turėjau išmokti gynybinę sistemą, nes mūsų komandoje visi keičiasi ginamaisiais išskyrus “centrą”. Ir dabar dar kartais puolime nelabai gerai skaitau varžovų gynybą. Bet aš žinau, kad man geriau būti “ketvirtu” numeriu pagal savo ūgį ir sudėjimą. Treneris sako, kad po dvejų metų tapsiu netgi lengvuoju krašto puolėju”, - sakė G.Biruta.

Dabar jis atrodo gerokai tvirtesnis nei vos atvykęs į Rutgers universitetą 2010-aisiais. Per pusantrų metų krepšininkas pridėjo beveik dešimt kilogramų, atkakliai dirbdamas su svarmenimis.

Jis jautė, kad “Big East” konferencijoje aukštaūgis turi būti fiziškai stiprus, nes teisėjai čia leidžia rimtai pasistumdyti.

“Atsimenu savo pirmąsias treniruotes Rutgers, tai man po krepšiu būdavo sunku atsitverti. Dabar jaučiuosi tikrai stipresnis”, - pasakojo G.Biruta, šį sezoną išsikovojęs nuolatinę vietą komandos starto penkete. Jis aikštėje vidutiniškai praleidžia 26 minutes, pelno 9,8 taško, atkovoja 5,2 kamuolio. Primena fiasko Europos čempionate

Rutgers universiteto komandos treneris Mike’as Rice’as pasitiki lietuviu kaip niekuo kitu komandoje.

Kai G.Biruta rinkosi universitetą iš įvairių pasiūlymų, jį priviliojo trenerio pažadas, kad ant suolo nesedės. Traukė ir M.Rice’o pulsuojanti aistra krepšiniui.

“Mano treneris yra krepšinio maniakas. Jis mus kasdien stumia pirmyn. Aš irgi esu maniakas”, - šyptelėjo G.Biruta.

Neveltui jo pravardė komandoje yra “Psycho G” - Pamišęs Džy.

Jo energijos aikštėje užtektų dar keliems žaidėjams. G.Biruta nebijo pribėgti prie savo komandos draugų ir juos paraginti, jei mato, kad šie treniruojasi ne iš visų jėgų. Jei per rungtynes treneris rėkia, kad visus užvestų, tai lietuviui jis sako atvirkščiai - nurimk.

“Treneris žino, kad ugnies man netrūksta. Kaip tik kartais reikia atsipalaiduoti, kad geriau sužaisčiau”, - pasakojo G.Biruta.

Jo santykiai su M.Rice’u yra ypatingi. Jie dirba iš širdies, kad pasiektų kuo daugiau pergalių. Bet kai galima, nebijo vienas iš kito pasišaipyti.

“Kaip jūs vasarą pasirodėte Europos čempionate...” - Lietuvos dvidešimtmečių fiasko Bilbao G.Birutai kartais primena M.Rice’as.

“Nežinau, ką čia kalbate. Amerikos rinktinę Lietuvoje mes sutriuškinome, o Jeremy Lambas (Konektikuto universiteto žvaigždė - Red.) sugebėjo pelnyti tik šešis taškus”, - atsikerta G.Biruta.

L.Kleizai dar nekonkurentas

Žinoma, visa tai tik juokai, nes iš tiesų lietuvių pasirodymas Europos jaunimo čempionate G.Birutai iki šiol yra skaudus.

Jis atstovavo Lietuvai nuo pat jaunučių rinktinės laikų ir su šešiolikamečiais laimėjo Europos bronzą, su aštuoniolikamečiais - sidabrą, todėl sunku suvokti, kodėl pernai jaunimas liko 14 vietoje.

Po tokio pasirodymo sunku įsivaizduoti save kitame lygmenyje - vyrų rinktinėje. G.Biruta ir neskuba. Jis jaučia, kad kol rungtyniauja NCAA, apie vyrų rinktinę galvoti anksti. Verčiau vasaromis likti Amerikoje ir dirbti individualiai.

“Su kuo aš ten konkuruočiau? Su Linu Kleiza? Su Jonu Mačiuliu? Gal ne. Man geriau dar pasimokyti, nes dabar vis tiek negalėčiau tiek padėti, kiek ateityje”, - pareiškė G.Biruta.

Paskutinį sezoną - spaudimas

Apie vyrų rinktinę kartais pasvajoja D.Dulkys. Ypač po to, kai 2010-aisiais jį pastebėjo Kęstutis Kemzūra ir pakvietė perspektyvų NCAA lietuvį į antrosis komandos treniruočių stovyklą.

Tačiau tuomet kelią užkirto išvaržos operacija. Praėjo beveik dveji metai, bet daugiau jokių susidomėjimo ženklų iš Lietuvos “Florida State Seminoles” taikliarankis nesulaukė.

Net po įspūdingųjų rungtynių su Šiaurės Karolinos universitetu D.Dulkys gavo kalną žinučių iš Lietuvos sirgalių, bet nieko iš rinktinės štabo ar Lietuvos klubų.

“Bet aš ir nenoriu kalbėtis su jokiais skautais ar agentais iki sezono pabaigos”, - patikino krepšininkas. Jis ir taip sezoną pradėjo nesąmoningai jaudindamasis, kad tai - paskutinis sezonas NCAA, kuris gali nulemti jo ateitį. Galbūt tas spaudimas kurį laiką trukdė geriau pasirodyti.

D.Dulkys atliko savo darbą gynyboje, bet metimai nekrito. Buvo tarpas, kai per devynias rungtynes žaidėjas pataikė vos 5 tritaškius iš 29 (17 proc. taiklumas).

“Dingdavo pasitikėjimas prametus pirmus kelis metimus. Aišku, man norėjosi išlipti iš tos duobės. Kiekvieną dieną ėjau į salę mėtyti. Ji mums atvira kada tik norime. Turime mašiną, kuri padavinėja kamuolius, todėl gali vienas atlikti 500-600 metimų”, - pasakojo D.Dulkys.

Po to lemtingojo 32 taškų vakaro jis tarsi atgimė kartu su visa savo komanda.

Nusitaikė į beprotybę

Floridos valstybinis universitetas nukovė ir Merilando, ir “Duke”, ir “Wake Forest” universitetus, iškovojo keturias pergales iš eilės ACC konferencijoje ir Amerika pradėjo vadinti D.Dulkio komandą pretendente į NCAA čempionės titulą.

“Pergalės man svarbiausia. Kaip sako mūsų treneris, jei komanda laimi, užmokėta bus visiems”, - šypsojosi D.Dulkys, šį sezoną vidutiniškai rungtyniaujantis 24 min., per kurias pelno 7,8 taško.



Patekti į “Kovo beprotybe” vadinamas atkrintamąsias varžybas yra kiekvienos komandos tikslas. Kad ten pamatysime D.Dulkį abejonių beveik nėra, o G.Birutai su “Rutgers Scarlett Knights” dar reikės labai pasistengti.

Tačiau ir ši komanda po ilgo laiko atrodo galingai ir sugebėjo nukauti tokius milžinus kaip Konektikutas, Florida ir Pitsburgas.

“Parodėme, kad galime kovoti su bet kuo” , - sakė G.Biruta.

Apie pagrindinį turnyrą dar anksti svajoti G.Maldūnui, bet šis aštuoniolikametis turi dar tris sezonus NCAA tikslui pasiekti. Tiesą pasakius, jau vi en tai, kad jis sugebėjo taip patobulėti, kad žiba “Ivy League” konferencijoje, šiam žaidėjui yra pergalė. Juk gyvendamas Panevėžyje jis nesitikėjo, kad apskritai galėtų kažko pasiekti krepšinyje.

“Tik atvažiavęs į Ameriką pajutau, kad gal tai įmanoma”, - neslėpė G.Maldūnas.

Lietuvių JAV mokyklose nesuskaičiuosi

Yra ne vienas pavyzdys, kai lietuviai pasinaudojo krepšiniu tik kaip bilietu į išsilavinimą JAV.

Naujausias - Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinės žaidėjas Gediminas Bertašius. 2008-aisiais jis puošėsi Europos aštuoniolikamečių sidabro medaliu kartu su G.Biruta. Šį rudenį jis nusprendė nebežaisti krepšinio ir visą savo dėmesį skirti studijoms elitiniame Dartmouth koledže, kur pernai dar rungtyniavo.

“Šie žaidėjai turi visas galimybes tapti profesionaliais krepšininkais, bet tai priklauso nuo to, kokie jų tikslai”, - įsitikinęs A.Karnišovas.

Dirbdamas NBA skautu jis nuolat sulaukia skambučių iš įvairiausių universitetų trenerių, kurie klausinėja jo nuomonės apie Lietuvos krepšininkus, žaidžiančius JAV vidurinėse mokyklose.

Bet A.Karnišovas visų jų net nežino - sunku suskaičiuoti, kiek tokių atvažiavusių siekia iškilti 300 milijonų šalyje.

Ne visiems pavyksta. Nėra paprasta išsikovoti savo vietą, kai tau vos keliolika metų, esi vienas naujoje šalyje, nieko nepažįsti, pinigų neturi, o tik kovą bendrabutyje ir talonų maistui valgykloje.

Aišku, dar ir raktą į sporto salę.

“Išlieka tie, kurie labiausiai užsispyrę”, - įsitikinęs A.Karnišovas.

***

Šį sezoną NCAA pirmajame divizione rungtyniauja ne tik G.Biruta, D.Dulkys ir G.Maldūnas.

Domas Rinkšalis iš Šiaulių (21 m., 206 cm) yra “Wofford Terriers” (rungtyniauja “Southern Conference”) antrakursis ir nors nerenka daug taškų, šį sezoną tapo svarbiu komandos ramsčiu po krepšiu. Pietų Karolinos valstijoje įsikūrusiame koledže jis rungtyniauja vidutiniškai 11 min., pelno 2,2 t., atkovoja 2,1 kam.

Eividas Petrulis (21 m., 200 cm) paliko Š.Marčiulionio krepšinio akademiją ir persikėlė ten, kur kadaise karjerą už Atlanto pradėjo Šarūnas Marčiulionis - šalia San Francisko. Lengvasis krašto puolėjas pirmus metus atstovauja gana stipriai “St.Mary’s Gaels” komandai (rungtyniauja “West Coast Conference”), bet aikštėje kol kas pasirodo vos 2-3 minutėms.

Lukas Poderis (21 m., 203 cm) gimė iš Lietuvos emigravusioje šeimoje ir trečius metus atstovauja Rytų Tenesio valstybinio universiteto „Buccaneers“ (rungtyniauja “Southern Conference”). Šį sezoną L.Poderis žaidžia vidutiniškai 20 min., pelno 4,8 taško, atkovoja 4,9 kam.

Martynas Bareika (21 m., 193 cm) jau buvo bepradedantis profesionalo karjerą gimtuosiuose Kėdainiuose, bet nutarė suderinti sportą ir studijas JAV. Gynėjas pirmą sezoną žaidžia “Chattanooga Mocs” komandoje (rungtyniauja “Southern Conference”) ir kol kas tik bando įsitvirtinti komandoje. Jis aikštėje vidutiniškai praleidžia 6 min. ir daugiausia yra pelnęs 6 taškus.

 

 

 

Rita Stankevičiūtė | lrytas.lt