Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

 
 Buzzerbeater 

Nuorodos

Lietuvos krepšiniui valstybė 2012 metais neskirs nė cento

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šiais metais versis be valstybės pagalbos – iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) šalies krepšininkai negavo nė cento, tačiau galės naudotis per Europos krepšinio čempionatą uždirbtais pinigais. „Lietuvos pelnas per praėjusį rudenį įvykusias pirmenybes – 8 milijonai litų“, - teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

„Gali daryti ką nori, tačiau aš žinau, jog fondo lėšos yra paskirstytos negerai. Visada atsiras tų, kurie taip kalbės – visiems geras nebūsi. Kai tai žinai, ramiau reaguoji į įvairias pretenzijas“, - trečiadienį pateikiant KKSRF duomenis teigė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius Klemensas Rimšelis.

2012 metams iš azartinių žaidimų, alkoholio ir tabako pardavimo valstybė šalies sportui per sporto rėmimo fondą pervedė 16,2 mln. litų. Tai 2,2 mln. litų mažiau, nei sportui buvo skirta 2011 metais. Pinigų dalybų klausimus šalies federacijoms ir projektams šiemet sprendė 5 KKSRF valdybos nariai ir 10 ekspertų.

Net 18 federacijų fondo pinigų negavo, nes jų tarptautinės organizacijos nėra pasirašiusios sutarties su Pasauline antidopingo agentūra.

„Valstybė nemažina ir neatima iš fondo pinigų. Kiek žmonės rūkė, žaidė azartinių žaidimų ar gėrė alkoholinių gėrimų, tiek ir gavo sportas bei kultūra. Pagal nutarimą, į fondą įkrito 1 proc. nuo alkoholio ir tabako pardavimo bei 10 proc. nuo azartinių žaidimų pelno.

2010 metais sportui buvo skirta 19,7 mln. litų, praėjusiais - 18,4 mln. litų. Negalvoju, kad lietuviai atsisakė žalingų įpročių – galbūt jie geria ar rūko tuos produktus, ant kurių yra užklijuotos kitų valstybių akcizinės markės“, - fondo lėšų mažėjimą aiškino K. Rimšelis.

Į spaudos konferenciją susirinkusius spaudos atstovus nustebino KKSRF pateikti šalies federacijų plėtotei skirtų lėšų dokumentai – tarp 63-ejų federacijų, kurios gavo valstybės finansinę paramą, nebuvo Lietuvos krepšinio federacijos.

„Kadangi sutartyje tarp Europos krepšinio čempionatą rengiančios LKF ir valstybės yra punktas, kuriame kalbama, jog organizatoriams, gavus pelną, LKF atsisakys fondo pinigų, taip ir padarėme.

LKF turės tuos 8 milijonus, o Krepšinio federacijai planuotus skirti 2 mln. litų proporcingai išdalijome kitoms federacijoms. Be to, praėjusiais metais KKSD sutaupė 170 tūkst. litų, todėl kai kurios federacijos gavo žymiai daugiau pinigų nei tikėjosi“, - dėstė K. Rimšelis.

LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas pasidžiaugė, kad Lietuva yra išskirtinė šalis: jei daugelyje valstybių futbolas maitina kitas sporto šakas, tai, kaip aiškino vienas iš LKF vadovų, mūsų krašte padėti likusioms sporto šakoms nutarė krepšinis.

Kaip informavo K. Rimšelis, Krepšinio federacijai atsisakius pinigų, šalies futbolas papildoma gavo 32 tūkst. litų, irkluotojai – 72 tūkst. litų, boksininkai – 88 tūkst. litų, dviratininkai - 125 tūkst. litų, lengvaatlečiai – 144 tūkst. litų, plaukikai – 110 tūkst. litų ir t.t.

Tarp 63-ejų šalies sporto federacijų, kurios gavo pinigų didelio sportinio meistriškumo plėtotei, nėra ledo ritulio federacijos.

„Šioje sporto šakos federacijoje yra nemažai problemų. Kiek teko aiškintis, ledo ritulininkų skolos siekia apie 600 tūkst. litų ir jų sąskaita yra areštuota. Fondo pinigai nėra skirti skoloms padengti, todėl jai numatyti 186 tūkst. litų yra rezervuoti. Jei Federacija susitvarkys su skolomis, savo pašlijusia vadyba, tada jie pinigus gaus. Kitu atveju, šiai federacijai grės bankrotas. Nematau kitos išeities“, - aiškino K. Rimšelis.

Paskirsčius KKSRF lėšas paaiškėjo, kad beveik visų olimpinių sporto šakų federacijos džiaugėsi didesne valstybės parama. Mažesnius pinigus savo veiklai gavo tik gimnastikos (232,6 tūkst. litų), šaudymo (221,3 tūkst. litų), rankinio (310,1 tūkst. litų) bei futbolo (206,4 tūkst. litų) atstovai.

Tačiau visos šios federacijos iš fondo gavo pinigų savo numatytų projektų organizavimui: pavyzdžiui, futbolininkai programai „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ gavo 150 tūkst. litų, futbolo akademijai Kaune – 350 tūkst. litų, to paties miesto futbolo mokyklai „Tauras“ - 40 tūkst. litų.

Daugiausia lėšų iš fondo šiemet gavo lengvaatlečiai - 812 tūkst. litų.

Šiemet Lietuvoje vyks keli tarptautiniai renginiai – du Europos ir vienas pasaulio įvairaus amžiaus krepšinio čempionatai, TAFISA „Sportas visiems“ festivalis, pasaulio jaunimo irklavimo čempionatas ir Europos treko elito grupės pirmenybės.

Iš valstybės biudžeto abejotinam TAFISA renginiui skirtas 1 mln. litų, tiek pat atiteks irklavimo čempionato organizatoriams, o dviračių varžybų rengėjams – 500 tūkst. litų.

„Krepšininkai iš savo pinigų rengs tris čempionatus, finansiškai padės vaikų krepšinio mokykloms, rengs įvairias varžybas“, - kalbėjo LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas.

- Kiek kainuos šiemet surengti tris čempionatus? - lrytas. lt paklausė LKF generalinio sekretoriaus M. Balčiūno.

- Kiekvienas čempionatas mums kainuos 1,3 mln. litų. Tokia suma - be mokesčių už arenas, juos žada padengti savivaldybės, kuriose vyks čempionatai. Esame sutarę, kad Kaunas už areną sumokės 150 tūkst. litų, Vilnius ir Panevėžys taip pat pažadėjo išspręsti arenų mokesčių klausimus.

Aš norėčiau pasakyti, kad nereikia galvoti, jog šiais metais mes išnaudosime tuos 8 mln. litų ir kitąmet mes vėl prašysime pinigų iš valstybės. Tai ilgalaikiai projektai – mes investuojame į visą krepšinio struktūrą ir tikimės, kad tai duos dividendų. Galima sakyti, kad tie  milijonai skirti visam dešimtmečiui.

- Artėja atrankos į olimpines žaidynes krepšinio turnyras Venesueloje. Koks bus Lietuvos vyrų rinktinės biudžetas?

- Iki Londono olimpiados – 2 mln. litų. Kai rinktinė prasimuš į žaidynes, bus skirta papildomų pinigų. Paramą rinktinei yra pažadėjęs Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – pusę milijono litų.

- Ką dar žadate nuveikti su tais milijonais?

- Reikia būtina investuoti į trenerių parengimą ir merginų krepšinį – tam jau rengiamos ilgalaikės programos. Planuojame įsigyti patalpas LKF Kaune – juk beveik du trečdaliai darbuotojų yra kauniečiai ir jiems nėra patogu kiekvieną dieną važiuoti į darbą Vilniuje. Mat LKF būstinė kol kas yra Vilniuje.

- Bet jei vadovybė po kiek laiko pasikeis ir prie vairo stos vilniečiai?

- Tai bus gera LKF investicija – nauji krepšinio vedliai vilniečiai turės ir Kaune patalpas (juokiasi).





Modestas Krukauskas | lrytas.lt


Reklama

Reklama



Reklama