Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

A. Guogos „Lietuvos rytas“: problemos ir stabilumo paieškos



Birželio 19 dieną buvo paskelbta, kad europarlamentaras Antanas Guoga įsigijo dvi iš keturių Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos dalių. Kiti dalininkai – Vilniaus miesto savivaldybė bei Darius Gudelis.

„Lietuvos rytui” tai galimybė pradėti iš naujo ne tik sirgalių, tačiau ir krepšinio visuomenės akyse. Laidoje „Dėmesio centre” europarlamentaras teigė, kad šiuo žingsniu nori parodyti Vilniaus miesto toleranciją bei padėti sostinės gyventojams.

Finansinės galimybės

Didžiausias klausimas – galimas klubo biudžetas. Po skandalingų rasistinių Gedvydo Vainausko pareiškimų klubas buvo ne tik pasmerktas Eurolygos vadovybės bei žurnalistų visame pasaulyje, tačiau ir Vilniaus miesto valdybos. Meras Remigijus Šimašius yra pasisakęs, kad ketinama mažinti „Lietuvos ryto” finansavimą, tačiau nauja valdžia gali paskatinti jį persigalvoti ir bendradarbiauti su europarlamentaru.

Pats A. Guoga nėra tik verslininkas ar politikas – šiais metais jis portalo „Richtopia“ įvardytas kaip vienas iš 150 įtakingiausių pasaulio filantropų. Naujojo klubo dalininko įtaka ir verslo santykiai Australijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Kinijoje gali pritraukti naujų investicijų į klubą.

Negalima atmesti ir galimybės, kad dar prieš savaitę, atrodo, tikėtinas „Lietuvos ryto” žlugimas ir dabar pasikeitusi valdžia turėtų sulaukti susidomėjimo ir iš žmonių, tiesiogiai nesusijusių su A. Guoga. Jis teigė, kad sulaukė pasiūlymų remti klubą net iš NBA krepšininkų. Be didesnių abejonių buvo kalbama apie „Raptors” „centrą“ ir Lietuvos rinktinės žvaigždę Joną Valančiūną.

A. Guogos atviras kvietimas prisidėti norintiems bei J. Valančiūno ryžtas viešai palaikyti savo jaunystės klubą gali paskatinti ir kitus sportininkus, nebūtinai lietuvius, remti „Lietuvos rytą”. To tikriausiai tikisi ir europarlamentaras, save pavadinęs ne pačiu turtingiausiu žmogumi pasaulyje.

Santykis su krepšinio visuomene

Eurolygos valdyba po G. Vainausko komentarų nusprendė pašalinti „Lietuvos rytą” iš „EuroCup“ klubų valdybos ir imtis platesnio tyrimo, po kurio būtų galima tikėtis griežtesnių sankcijų. Vis dėlto G. Vainausko pasitraukimas iš klubo turėtų apsaugoti ekipą nuo Eurolygos prezidento Jordi Bertomeu rūstybės. Deja, grįžimo į valdybą vilniečiams gali tekti palaukti, kol krepšinio visuomenei bus įrodyta, jog klubas pasiekė stabilumą ir siekia atgauti įvaizdį bei pasitikėjimą, turėtą prieš kelerius metus.

Svarbus žingsnis būtų pakeisti pavadinimą – atsiriboti nuo prastų laikų bei skandalingo buvusios valdybos požiūrio į juodaodžius krepšininkus. Nors A. Guoga teigia, kad kol kas to nėra planuose ir kad pavadinimas susijęs su didinga istorija, įtakos turės ir tai, kad klubas nebėra siejamas su „Lietuvos ryto” laikraščiu, iš kur ir kilo dabartinis pavadinimas.

Kitas klausimas – krepšininkų noras keltis į „Lietuvos rytą”. Buvusių legionierių Drew Gordono, Corey Fisherio bei Davido Logano pareiškimai, kad jie buvo diskriminuojami dėl odos spalvos, gali atbaidyti potencialius pirkinius.

Tuomet didelę įtaką turėtų jau minėtos finansinės galimybės, kurios, kol nebus pritraukta naujų rėmėjų, turėtų būti ribotos. A. Guoga turto vertė – apie 30 mln. eurų, todėl nederėtų iš naujojo dalininko tikėtis tokios paramos, kurią klubas turėjo prieš keletą metų ar net praeitą sezoną.

Vis dėlto kaip ir su Eurolygos taryba, taip ir su legionieriais – tinkami valdybos veiksmai bei parodymas, kad siekiama pradėti iš naujo, gali greitai pakeisti nuomonę ir leisti „Lietuvos rytui” klestėti bei atnaujinti konkurenciją, taip siekiamą A. Guogos.

Stabilumo paieškos

„Lietuvos rytas” jau kurį laiką kritikuojamas dėl tęstinumo stokos. Per pastaruosius 7 metus klubą treniravo 14 strategų, o krepšininkai, ypač legionieriai, dažniausiai neišlaikomi ilgiau nei porą sezonų.

Panašu, kad europarlamentaro geriausiu treneriu Lietuvoje pavadintas Rimas Kurtinaitis turi visišką valdybos palaikymą ir galės klube likti tiek, kiek pats norės. Tačiau ar jam bus suteiktos galimybės pačiam formuoti komandą? Ar ekipos bandymai parodyti toleranciją neužgoš krepšinio interesų ir trenerio žodžio?

Naujasis savininkas turėtų leisti R. Kurtinaičiui suburti konkurencingą sudėtį, atitinkančią jo krepšinio filosofiją, tačiau ar tai įmanoma kitam sezonui? Ar bus įmanoma dar po metų?

Į šiuos klausimus laikui bėgant galės atsakyti tik pats A. Guoga. Per artimiausius kelis mėnesius turėtume pamatyti jo derybinius sugebėjimus ne tik su potencialiais rėmėjais, tačiau ir su Vilniaus miesto savivaldybe, su kuria santykiai tikriausiai nėra patys šilčiausi.

Europarlamentaras anksčiau yra viešai pasmerkęs Liberalų sąjūdį, kuriam buvo mestas įtarimų šešėlis dėl korupcijos. A. Guogos pasitraukimas iš partijos leido R. Šimašiui tapti jos pirmininku, o kokie šiuo metu yra politikų santykiai, nėra aišku.

Naujasis „Lietuvos ryto” dalininkas nėra svetimas Lietuvos krepšinio visuomenei – 2010–2012 metais ėjo Lietuvos vyrų rinktinės vadovo pareigas, taip pat nuo 2011 metų dirba LKF viceprezidentu. Jei Vilniaus miesto taryba nuspręstų pamiršti nuoskaudas ir pasitikėti žmogumi, nuoširdžiai besirūpinančiam šiuo sportu, dauguma minėtų problemų išsispręstų sklandžiai ir Lietuva vėl galėtų turėti du klubus tarp Europos elito.



alt









Rokas Skurdauskas | Alfa.lt



Reklama


Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama