Reklaminis skydelis

Opiausia rinktinės žaizda ir jos gydymas: ką rinksis D. Adomaitis?



Įžaidėjai – Mantas Kalnietis ir Lukas Lekavičius. Atakuojantieji gynėjai – Marius Grigonis ir Renaldas Seibutis. Lengvieji krašto puolėjai – Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis ir Edgaras Ulanovas. Vidurio puolėjai – Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis.



Kažko trūksta?

Taip, nepaminėti liko tik vienos pozicijos žaidėjai Lietuvos rinktinėje – sunkieji krašto puolėjai. O to priežastis paprasta – vieninteliais tikrais ketvirtaisiais numeriais nacionalinėje komandoje galima laikyti vyriausią ir jauniausią rinktinės krepšininkus, toli gražu neprimenančius žaidėjų, galinčių užkamšyti šią plačiai atsivėrusią skylę – Paulių Jankūną ir Gytį Masiulį.

Be abejo, sunkiaisiais puolėjais klubuose ar net rinktinėje pastaraisiais metais daugiau ar mažiau žaidė ir daug kitų Palangoje šiuo metu sportuojančių rinktinės kandidatų – M. Kuzminskas, J. Mačiulis, E. Ulanovas, Arnas Butkevičius, Eimantas Bendžius ir net D. Sabonis.

Vis dėlto visi šie krepšininkai patogiau jaučiasi išnaudojami kituose vaidmenyse, tad rinktinės strategui Dainiaus Adomaičiui per iki pasaulio čempionato likusį mėnesį teks spręsti, kurių pozicijų ir žaidėjų sąskaitą verta lopyti ketvirtojo numerio grandyje atsivėrusią opą.

Kokie yra D. Adomaičio variantai?



Nenori, bet reikia

Pagrindiniai žaidėjai, kuriems Lietuvos rinktinėje piešiamas sunkiųjų kraštų vaidmuo, yra M. Kuzminskas ir J. Mačiulis.

Abu jie prie šios pozicijos buvo pratinami dar 2017 m. Europos čempionate, taip pat nesvetimas šis vaidmuo jiems buvo ir jų atstovautuose klubuose – atitinkamai Milano „AX Armani Exchange“ ir Atėnų AEK.

Tiesa, bent jau M. Kuzminskas ne sykį garsiai kalbėjo apie tai, jog arčiau krepšio rungtyniauti jam nėra prie širdies. Vilnietis pyko ant „AX Armani Exchange“ stratego Simone Pianigiani, kuris sulaužė jam prieš sutarties pasirašymą duotą pažadą ir Kuzią aikštėje laikė praktiškai vien sunkiojo krašto vaidmenyje.

Visgi atvykęs į rinktinės stovyklą 29 metų krepšininkas jau pakeitė savo toną ir kalbėjo apie tai, kad rungtyniauti ketvirtuoju numeriu jam nebūtų tokia didelė problema.

„Negaliu sakyti, kad noriu rungtyniauti trečiuoju numeriu, ir viskas. Šiais laikais krepšinis yra toks, kad gerai, kai žaidėjas gali žaisti keliose pozicijose. Manau, kad aš tai galiu daryti. Viskas priklausys nuo trenerio strategijos. Pavyzdžiui, 2017 m. Europos čempionate žaidžiau ketvirtojoje pozicijoje, tačiau žaisdavau kartu su Jonu Mačiuliu, su kuriuo galėdavome keistis gynyboje ar puolime atakuoti žaidėjus, prieš kuriuos turėdavome pranašumą. Man nėra svetimos abi pozicijos, o didesnė esmė yra ta, kaip mane išnaudoja“, – kalbėjo M. Kuzminskas.

Būtent puolėjo paminėtas J. Mačiulis turėtų tapti pagrindiniu D. Adomaičio pasirinkimu ieškant sunkiojo krašto puolėjo žemesnių komandos žaidėjų gretose.

Vos 198 cm ūgio, tačiau galingo kūno sudėjimo ir milžiniškos valios žaidėjas Atėnuose praėjusį sezoną žaidė beveik vien ketvirtuoju numeriu bei puikiai atitinka šiuolaikinio krepšinio tendencijas – jos verčia trenerius vis dažniau sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje laikyti žemesnius, tačiau vikresnius ir pataikyti iš toli galinčius žaidėjus.

Maža to, J. Mačiulis turėtų puikiai derėti su bet kuriuo iš rinktinės lyderių „centro“ pozicijoje – J. Valančiūnu arba D. Saboniu. Jie taip pat gali pataikyti iš toli, tačiau D. Adomaitis veikiausiai juos norės matyti baudos aikštelėje, kurioje dėl J. Mačiulio buvimo ir grėsmės ant tritaškio linijos NBA krepšininkams turėtų atsiverti dar daugiau erdvės.

„Jonui (Mačiuliui) ne naujiena buvo žaisti ketvirtojoje pozicijoje. Jis žaidė ir rinktinėje, žaidė ir klube, tad jis yra vienas iš tų, kuris gali žaisti abiejose pozicijose“, – kalbėdamas apie skylės ketvirtojoje pozicijoje kamšymą pirmiausia J. Mačiulį išskyrė ir D. Adomaitis.

Teks prisiminti įgūdžius

Kitas akivaizdus problemos sprendimas gali būti D. Adomaičio bandymas aikštėje „sukišti“ abu NBA vidurio puolėjus. Tokiu atveju ketvirtuoju numeriu tektų žaisti D. Saboniui, o tai jam taip pat nebūtų naujiena.

Nors per pastaruosius du sezonus jauniausias Arvydo Sabonio sūnus Indianos „Pacers“ gretose atsiskleidė kaip „centras“, o pernai sunkiuoju kraštu sužaidė vos kiek daugiau nei 10 proc. savo aikštėje praleistų minučių, dar pirmajame savo sezone NBA D. Sabonis rungtyniavo ketvirtuoju numeriu.

Nors 23 metų bokštas nėra pats patikimiausias metikas iš toli, žaisti sunkiuoju kraštu jam leidžia kitos žaidimo savybės – greitis, puikūs perdavimo įgūdžiai ir universalumas.

Žinant tai, jog tiek „Pacers“, tiek jo tėčio Arvydo didžiausias noras dar prieš kelis mėnesius buvo D. Sabonio tritaškių metimų taiklumo gerinimas, verta tikėtis, jog ir šis aspektas per kelis vasaros mėnesius bus pasistūmėjęs į priekį, o tai leistų lietuviui išvilioti iš baudos aikštelės varžovų sunkųjį kraštą ir taip palikti daugiau erdvės J. Valančiūnui.

Kiti variantai

Be jau įvardytų žaidėjų, į ketvirtojo numerio poziciją dar gali stumtis tokie krepšininkai, kaip E. Ulanovas, A. Butkevičius ar E. Bendžius. Visgi kiekvienas iš jų turi savų minusų.

E. Ulanovas ir A. Butkevičius fiziškai nedaug nusileidžia J. Mačiuliui, o savo klubuose jiems ne sykį teko užimti sunkiųjų kraštų pozicijas. Visgi abiejų krepšininkų ūgis nesiekia dviejų metrų, taip pat jiems, ypač A. Butkevičiui, dar kiek trūksta pataikymo iš toli, dėl to jiems sunkiau tapti vadinamaisiais „stretch four“ tipo žaidėjais, galinčiais žaisti ketvirtojoje pozicijoje ir išplėsti aikštę savo pataikymu iš toli.

Savo ruožtu situacija su E. Bendžiumi priešinga – jis turi itin taiklią ranką, tačiau stokoja fiziškumo, dėl to stabdyti grėsmingus varžovų ketvirtuosius numerius jam gali tapti praktiškai neįmanoma misija.

Teoriškai ketvirtuoju numeriu dar galėtų žaisti ir tokie krepšininkai kaip Martynas Echodas ar net Rokas Giedraitis, tačiau abu jie stokoja arba patirties (M. Echodo atveju), arba ūgio ir fiziškumo (R. Giedraičio atveju), dėl ko D. Adomaitis greičiausiai rinksis kitus variantus.

Kas jų laukia?

Ketvirtojo numerio problemai skirti ypatingą dėmesį D. Adomaitį verčia ne tik noras sustyguoti komandos žaidimą, bet ir laukiantys varžovai pasaulio čempionate.

Nors nei australų, nei kanadiečių gretose sunkieji krašto puolėjai negriežia pirmaisiais smuikais, abi komandos turi, ką pasiūlyti.

Ypač pajėgiai atrodo Kanados rinktinės ketvirtųjų numerių grandis, kurioje yra bent du solidūs NBA krepšininkai – vos prieš kelias savaites sutartį su San Antonijaus „Spurs“ sudaręs Trey‘us Lylesas ir Majamio „Heat“ gretose pernai rungtyniavęs Kelly Olynykas.

Be to, juos pakeisti gali dar ir prieš kelerius metus Pirėjo „Olympiakos“, o praėjusiame sezone – Malagos „Unicaja“ aprangą vilkėjęs Kyle‘as Wiltjeras.

Australų gretose stipriai išreikštų ketvirtųjų numerių mažiau – čia labiausiai išsiskiria lietuviams puikiai pažįstamas Brockas Motumas.

Visgi dar 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadoje Lietuvos rinktinei teko susidurti su itin galingu ir kartu aikštėje būti pasiruošusiu australų duetu – Andrew Bogutu ir Aronu Baynesu. Nors meistriškumu šie žaidėjai gal kiek nusileidžia lietuvių NBA aukštaūgiams, fizine jėga jiems sunkiai prilygtų bet kurios pasaulio čempionato komandos priekinė linija, tad lietuviams jau grupės etape tikrai bus ką veikti.

















Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama

Reklaminis skydelis