Reklaminis skydelis

„Žalgirio“ raiteliai be galvų: nuo suolo komandai diriguojantis Šaras neranda trenerio aikštelėje



Kauno „Žalgiris“ išgyvena bene juodžiausią periodą Šarūno Jasikevičiaus eroje – kauniečiai ne tik patyrė keturis iš eilės pralaimėjimus Eurolygoje, bet ir visiškai įšalo puolime – per pirmuosius 14 turų po 82,5 taško rinkę Lietuvos čempionai pastarosiomis savaitėmis itin sunkiai randa kelius link varžovų krepšio ir per ketverias pastarąsias rungtynes pelnė vos po 66 taškus.



Greičiausiai ne sutapimas, kad ši liūdna serija prasidėjo su formą jau spėjusio įgauti Leo Westermanno iškritimu iš rikiuotės – prancūzui treniruotėje patyrus apmaudžią traumą, „Žalgiris“ puolime niekaip negali atrasti kito patikimo aikštės generolo.

Tokiu, kaip prieš sezoną ir manyta, jo starte buvo Nate‘as Woltersas. Nors ir neretai sulaukdavęs kritikos dėl retsykiais stringančio komandos žaidimo organizavimo, amerikietis per susitikimą vis tiek išdalydavo po 5,6 rezultatyvaus perdavimo ir pagal šį rodiklį buvo trečias visoje Eurolygoje.



Nors N. Woltersui akivaizdžiai kiek trūksta kūrybiškumo, kuriuo pernai pasižymėjo jo pirmtakas Kevinas Pangosas, 27-erių įžaidėjas yra tiesiog elitinis taškų rinkėjas, tad ir galimybių atlikti perdavimus jis dažniausiai ieškodavo pats įkirtęs į baudos aikštelę ir prie savęs pritraukęs du, o kartais net ir tris varžovus.



Be to, nors ir išdalydavo nemažą kiekį rezultatyvių perdavimų bei dažnai lįsdavo į baudos aikštelę, N. Woltersas pasižymėjo palyginti nedideliu klaidų skaičiumi – per minėtąsias pirmųjų 11 sezono rungtynių amerikietis klysdavo tik po 1,7 karto ir gerokai pranoko K. Pangosą, kuris pernai per rungtynes padarydavo po 2,6 klaidos.

Šiuos neblogus N. Wolterso pasirodymus, kuriuos tik dar labiau gerino vis geresnės sportinės formos įgavimas ir gerėjantis susižaidimas su komandos draugais, nutraukė nelemtas čiurnos pasukimas gruodžio pradžios LKL rungtynėse su Vilniaus „Rytu“. Po jo tris Eurolygos mačus praleidęs N. Woltersas grįžo į aikštę gruodžio pabaigoje ir į ritmą įsivažiuoja labai pamažu – kol kas jis vidutiniškai renka po 5,8 taško ir atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus.

Pozityvo galima įžvelgti tik epizodiniuose įžaidėjo blykstelėjimuose – sekmadienį Klaipėdoje „Neptūną“ jis per 14 minučių nubaudė surinkdamas 12 taškų, o vakar Stambule amerikietis bent dukart aštriais reidais supjaustė „Fenerbahče“ gynybą ir priminė seną gerą sezono pradžios Nate‘ą.

N. Woltersui įsivažiuojant tik pamažu, atsakomybės naštą iš jo bent jau pirmosiomis grįžimo savaitėmis turėjo prisiimti nominaliai trečiasis „Žalgirio“ įžaidėjas – Derrickas Waltonas.

Spalio pabaigoje į Kauną atvykęs NBA patirties turintis krepšininkas jau pirmajame savo mače Atėnuose nudžiugino aštriu žaidimu ir 5 rezultatyviais perdavimais, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jo persiorientavimas iš amerikietiško į europietišką krepšinį užtruks – D. Waltonas neretai priimdavo ne pačius teisingiausius sprendimus, o po jų abejoti savimi pradėjusiam 23-ejų įžaidėjui ėmė stigti ir sprendimų priėmimo greičio – kartais atrodydavo, kad amerikietis iki paskutinės sekundės neapsisprendžia, ką daryti su kamuoliu.

Š. Jasikevičius savo auklėtinį paprastai užstodavo – pripažinęs, jog D. Waltonui priprasti prie europietiško krepšinio reikia daugiau laiko, nei manė jis pats, Šaras prašė dar palaukti – esą amerikietis galiausiai turėtų įsivažiuoti.

Atrodė, kad taip ir nutiks, kadangi per trejų rungtynių atkarpą su Tel Avivo „Maccabi“, Las Palmaso „Gran Canaria Herbalife“ ir Maskvos CSKA gynėjas ėmė rinkti gana solidžią statistiką – 9,7 taško ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo.

Teigiamą jo įtaką komandos žaidimui iliustravo ir išplėstinė statistika – „Overbasket“ duomenis, „Žalgiris“, D. Waltonui esant aikštėje, per 100 atakų vidutiniškai rinko po 111,4 taško, o praleisdavo tik po 99,5 – abu šie skaičiai yra geresni už komandos sezono vidurkius. Teigiamą amerikiečio įtaką iliustravo ir standartinė išraiška – jam esant aikštėje, „Žalgiris“ per šiuos tris mačus pelnė 11 taškų daugiau nei varžovai, nors bendras taškų santykis buvo neigiamas (-5 taškai).

Tačiau ši 185 cm ūgio gynėjo atkarpa truko neilgai. Per abu šios savaitės mačus su Stambulo klubais D. Waltonas aikštėje buvo veikiau inkaras nei gelbėjimosi ratas – per dvejas rungtynes jis surinko vos 7 taškus, teatliko 2 rezultatyvius perdavimus, jo nenaudai bylojo ir praktiškai visų kitų statistinių rodiklių eilutės – „Žalgiris“ su žemiausiu savo žaidėju aikštėje per 100 atakų rinko net 59,8 taško mažiau nei varžovai, o standartinėje išraiškoje tai buvo net 15 taškų „minusas“ per viso labo 20 gynėjo ant parketo praleistų minučių.

Laukti nebegalinčio Š. Jasikevičiaus reakciją į tokį D. Waltono pasirodymą geriausiai iliustravo vakarykštis sprendimas – pirmoje rungtynių pusėje per 7 minutes iš amerikiečio neišgavęs absoliučiai jokios naudos, Šaras po pertraukos jį nugrūdo į suolo galą bei antruoju „Žalgirio“ įžaidėju pavertė 18-metį jaunuolį Roką Jokubaitį – šis per trečiąjį ir ketvirtąjį kėlinį sužaidė beveik 11 minučių ir vaizdo tikrai negadino.

„Pasirinkome jį dėl objektyvių priežasčių – nes nelabai ką išgavome iš kitų įžaidėjų, – netiesiogiai D. Waltonui kritikos po rungtynių pažėrė Š. Jasikevičius, netrukus paaiškinęs, kuo R. Jokubaičio žaidimas vakar buvo pranašesnis už jo penkeriais metais vyresnio komandos draugo. – Rokas kiekvieną sykį, kai žaidė „pikenrolą“, sugebėjo suprasti, ko mes norime iš jo aikštelėje. Kiekvieną sykį jis su kamuoliu „įėjo“ labai giliai, kas yra krepšinio esmė – „įeiti“ kuo giliau į baudos aikštelę. Jo pasirodymas buvo nuostabus.“

Tik prieš tris savaites Eurolygoje debiutavęs dvyliktokas aikštėje nenuveikė nieko, kas verstų išsižioti – R. Jokubaitis pelnė 2 taškus (1/2 dvit., 0/2 baud.), atkovojo 1 kamuolį, atliko 1 rezultatyvų perdavimą ir išprovokavo 2 pražangas bei dukart suklydo. Viena jo klaidų buvo padaryta „Fenerbahče“ gynėjams, ypač Kostui Sloukui, pajautus kraujo kvapą – Eurolygos lyderiai ėmė spausti 18-metį, o šis kiek pasimetęs varžovams vos neatidavė ir antrojo kamuolio.



Vis dėlto akivaizdu, kad kartelė šiam žaidėjui yra užkelta žemiau nei prieš metus dar NBA žaidusiam D. Waltonui – R. Jokubaičio nenaudai kol kas dėliojasi ir išplėstinės statistikos skaičiai. „Žalgirio“ gynyba su jaunuoju įžaidėju kiek pagerėja (88,4 praleisto taško per 100 atakų), tačiau tai nekompensuoja suprastėjančio puolimo (75,8 pelnyto taško per 100 atakų).

Kol N. Woltersas sunkiai įsibėgėja, D. Waltonas pamažu baigia perpildyti „Žalgirio“ trenerių kantrybės taurę, o R. Jokubaitis dar tik mokosi aukščiausio lygio krepšinio paslapčių, dėl tokio kauniečių įžaidėjų trūkumo kenčia ir visa likusi komanda.

Traumą patyrus L. Westermannui, „Žalgiris“ iš elitinėms priskiriamos puolimo komandos tapo sunkiausiai taškus gimdančia Eurolygos ekipa. Po 103 taškus per 100 atakų pirmosiose 14-oje sezono rungtynių rinkę kauniečiai per pastaruosius keturis susitikimus pelnė vos po 87,8 taško.

Lietuvos čempionų ėmė negelbėti net ir pagerėjusi gynyba – Š. Jasikevičius ne kartą kartojo, kad „Žalgirio“ pergalės raktas yra skaičius „80“ – būtent tiek taškų į savąjį krepšį nepraleidę žalgiriečiai gali tikėtis laimėti. Vis tik tiek „Anadolu Efes“, tiek „Fenerbahče“ klubams šios ribos neperžengus (pelnė atitinkamai 79 ir 78 taškus) „Žalgiris“ vis tiek nesugebėjo prilygti Stambulo ekipoms bei nusileido joms bendru 38 taškų skirtumu.



Itin sunkiai „Žalgiriui“ ėmė sektis pirmosiose rungtynių pusėse – jei anksčiau jų vidurkis per pirmuosius du kėlinius siekė 39,2 taško, tai dabar jis sumenko beveik visa dešimtimi taškų – iki 29,5.

Bedantį žalgiriečių puolimą galima iliustruoti keliais skaičiais. Pirmiausia – tai dar labiau sumenkęs tritaškių skaičius.

Jau ir taip paskutinėje vietoje Eurolygoje pagal pataikytus tolimus metimus buvę kauniečiai per pastarąsias ketverias rungtynes jų įmetė viso labo 14 – tai vos 3,5 tritaškio, nors iki tol „Žalgiris“ per mačą pataikydavo po 6,1.

Dar vienas įšalusio puolimo pavyzdys yra apsunkęs Brandonas Daviesas ir kur kas didesnės jo kančios ieškant kelių link krepšio. Per pirmus 14 sezono mačų po 15,7 taško rinkęs ir krepšį 57,6 proc. tikslumu atakavęs „centras“ iškritus L. Westermannui pelno jau tik po 12,5 taško, o jo taiklumas krito drastiškai iki jau tik 50 proc.

Negana to, mažiau įžaidėjų sukuriamų progų sulaukiantis amerikietis kur kas dažniau yra priverstas imtis iniciatyvos pats, o tai atsispindi ir klaidų grafoje – iki tol po 1,4 karto suklysdavęs B. Daviesas per pastarąsias ketverias rungtynes pameta dvigubai daugiau kamuolių – po 3 per vieną susitikimą.

Akivaizdu, kad „Žalgirio“ vargai puolime didele dalimi susiję su Š. Jasikevičiaus netenkinančiu įžaidėjų žaidimu. Jau nuo kitos savaitės Kauno komandos laukia itin svarbus ketverių rungtynių su pagrindiniais priešininkais kovoje dėl ketvirtfinalio maratonas, tad belieka tikėtis, kad jame jau išvysime sezono pradžios N. Woltersą arba stebuklingą šuolį į priekį atlikusį D. Waltoną.


















Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama

Reklaminis skydelis