V. Čeponis ramina sirgalius: „Tikėtina, kad mūsų treneriai kai kurias kortas slepia“



Lietuvos rinktinė ir vėl paslydo pačioje rungtynių pabaigoje. Didelę susitikimo dalį pirmavę Dainiaus Adomaičio auklėtiniai ir vėl paleido varžovus į priekį lemiamu metu ir antrą kartą per tris dienas buvo priversti pripažinti Serbijos krepšininkų pranašumą – 91:95 (22:20, 15:25, 34:24, 20:26).



Po rungtynių garsus televizijos komentatorius Vaidas Čeponis socialiniame tinkle „Facebook“ įvertino susitikimą ir ragino sirgalius nenusiminti.

Kviečiame paskaityti:



„Vėl galėjome įveikti serbus, bet pralošėm jiems antrąkart iš eilės. Tenka pripažinti, kad Serbijos rinktinė turi daugiau talento nei Lietuvos. Kita vertus, abu mačai parodė, kad serbus nukalti galima, tačiau reikia sužaisti puikias rungtynes.
Šįkart, skirtingai nei Belgrade, beveik puikus buvo puolimas, bet gynyba labai skylėta.

Pirmadienį lietuviai demonstravo nemenką agresyvumą – kovą po krepšiais laimėjome 34:23, bet nusileidome varžovams tiek dvitaškių, tiek tritaškių taiklumu, vėl padarome daugiau klaidų (Ulanovas – net 5; jis per 17,5 min. nepelnė nė taško).

Valančiūnas buvo rezultatyviausias, bet dėl Jono kaltės, ypač pirmajame kėlinyje, nemažai ir praleidome. Jis vėlavo pakilti iš baudos aikštelės, kai priešininkų vidurio puolėjai statydavo užtvaras Bogdanovičiui, Milosavljevičiui.

Kaip ir Serbijoje, lietuviai nesugebėjo sutramdyti Bogdanovičiaus, kuris yra aukščiausios klasės žaidėjas. Serbas įsūdė 27 taškus. Tai yra be galo daug. Porą kartų jis pelnė taškus iš po krepšio, nors Valančiūnas, kuris buvo šalia, galėjo, o galbūt ir privalėjo išrašyti bloką. Tai tikriausiai rodo, kad ir fizinė mūsų „centro" forma dar nėra gera. Kita vertus, džiugino jo rezultatyvus žaidimas.

Neretai šeimininkai gindamiesi klydo paprastose situacijose, kai tiesioginis oponentas pabėgdavo nuo mūsiškio be jokios užtvaros ir gaudavo kamuolį arti krepšio. Taip, tarkim, klydo Seibutis, Mačiulis. Neleistinai praleidome ne kartą priešininkus į stipriąsias puses: Ulanovas Guduričių – į kairę, Grigonis Bogdanovičių – į dešinę ir pan.

Dar viena bėda, kad Lietuvos krepšininkai, turėdami lėtokus priekinės linijos žaidėjus, beveik negali visi penki keistis ginamaisiais. Tą Adomaičio auklėtiniai mėgino daryti tik kartais. Efektyviau tai veiktų, kai aikštėje būna Sabonis, o ne Valančiūnas ar Jankūnas.

Smagu, kad Paulius padoriai suspurdėjo puldamas ir turbūt kiek pritildė skeptikus.

Šįsyk lietuviai stegėsi žaisti greičiau nei ankstesnėse rungtynėse. Neretai tai pavykdavo – kontratakose pelnyta 13 taškų.

Užtikrintai rungtyniavo Kalnietis, bet vėl šešėlyje buvo Lekavičius. Serbai jam nepalankūs varžovai dėl ūgio trūkumo – įžaidėjai Micičius ir Jovičius yra gerokai aukštesni. Nieko doro nenuveikė ir Giedraitis, bet jis beveik neturėjo progų atakuoti.

Norisi pamatyti klasikinių pikenrolų su Saboniu, ką jis moka daryti kone idealiai, o ne vien jį gaunantį kamuolį ant „ūselio" ar kitose vietose. Serbai bando neleisti sužaisti derinio „du prieš du" su Domantu, tačiau norėtųsi pamatyti daugiau tokių bandymų. Tikėtina, kad mūsų treneriai kai kurias kortas slepia. Lemiamu momentu ne kartą pristigo drausmės, pamatėme keletą padrikų, neparengų pozicinių atakų. Pavyzdžiui, porą nereikalingų Mačiulio tritaškių.

Nors tai kontrolinė dvikova, bet ji buvo svarbi tuo, jog nukalus vienus pasaulio čempionato favoritų serbus, galima užsiauginti ilgesnius sparnus – žaidėjai, ko gero, įgytų daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Na, bet yra kaip yra. Nosies nenukabinam!“, - rašė V. Čeponis.

Daugiau skaitykite čia















Vaidas Čeponis



Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama